„HumanDrive" – tai 2017 m. liepos mėnesį pradėtas mokslinių tyrimų projektas. Jo tikslas sukurti autonominę vairavimo technologiją, kuri imituotų žmogaus vairavimo stilių, kad vairavimo patirtis būtų kuo patogesnė, efektyvesnė ir saugesnė. Projekte dalyvavo 135 specialistai. Tai buvo „Nissan" ir dar devynių partnerių, su kuriais bendradarbiaujama, darbuotojai. Jam vadovavo inžinieriai iš „Nissan" mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus, esančio Anglijos Kranfildo mieste.
Buvo pasiektas rekordas, nuvažiavus 368 kilometrų atstumą nuo Kranfildo iki Sanderlando miesto Anglijoje, kuriame yra „Nissan" automobilių gamykla. Pagal specialų užsakymą pagamintas „Nissan LEAF" elektromobilis, šį atstumą, nepaisant pasitaikiusių gana sudėtingų eismo sąlygų, įveikė visiškai be žmogaus pagalbos. Kintanti kelio kokybė automagistralėse ir greitkeliuose, sudėtingos žiedinės sankryžos, keliai be eismo juostas žyminčių linijų, kelio ženklinimo ar kelio centro linijos šiam ypač pažangiam automobiliui nesukėlė jokių sunkumų.
Aštuonių lazerinių skaitytuvų, septynių kamerų, vieno radaro, šešių autonominio vairavimo ir dviejų automobilio išmaniųjų funkcijų bei GPS sistemos pagalba, elektromobilis geba važiuoti taip, tarsi jį valdytų žmogus. Visos šios sistemos analizuoja aplinką ir gali nuspręsti, kaip reikia valdyti automobilį. Dirbtiniam intelektui, kuris nuolat mokosi valdyti automobilį, tai taip pat suteikia labai vertingų duomenų.
Be kitų partnerių, projektą per „CCAV" (susietų ir autonominių transporto priemonių centras) bei organizaciją „Innovative UK" (Jungtinės Karalystės inovacijos) taip pat parėmė ir britų valdžios institucijos. Bendras mokslinių tyrimų finansavimas siekia beveik 16 milijonų eurų (13,5 milijono svarų). Vienas pagrindinių tikslų yra sukurti pažangią autonominių transporto priemonių sistemą, gebančią autonominio valdymo sistemų ateityje, kurioje viskas tarpusavyje bus vis labiau susieta, užtikrinti komfortą ir sklandžią vairavimo patirtį kelyje.
Autonominis „Nissan“ automobilis fiksuoja naujus rekordus
Bandymo laikotarpiu tyrėjų komanda apibendrino labai svarbią praktinę skirtingų scenarijų, kurie gali kilti sąveikoje su kitais automobiliais, patirtį. Ji, be kita ko, apima staigų manevravimą, važiuojamosios dalies eismo juostų keitimą, stabdymą bei pajudėjimą iš vietos tada, kada reikia. Iš viso per 30 mokslinių tyrimų mėnesių autonominiu būdu buvo nuvažiuota 20 000 km atstumas. Taip buvo sugeneruota 37 000 eilučių kodų ir surinkta 4 milijonai gigabaitų duomenų. 360 dalyvių padėjo išmokti žmogaus elgesio vairuojant. Buvo pateiktos šešios paraiškos patentams.
Antrojoje „HumanDrive" projekto dalyje buvo analizuojama, kaip dirbtinio intelekto mokymasis bei naujos technologijos gali pagerinti susietų ir autonominių transporto priemonių naudotojų patirtį bei keleivių komfortą. Bandomosios transporto priemonės, išbandytos uždarose teritorijose, aprūpintose dirbtinio intelekto sistemomis, sukurtomis
„Hitachi Europe Ltd", automobiliams suteikė galimybę mokytis realiu laiku. Renkant duomenis iš ankstesnių eismo srauto scenarijų ir juose pritaikytų sprendimų, ši technologija gali panaudoti įgytą patirtį taip, kad ateityje panašiose situacijose ją būtų galima pritaikyti kuo geriau. Pavyzdžiui, tai gali būti sprendimas, kaip tinkamiausiai apvažiuoti kelyje stovinčią kliūtį. Ši technologija buvo nuodugniai išbandyta projekte.
„HumanDrive" taip pat prisidėjo prie mokslinių tyrimų, skirtų pažangiam kibernetiniam saugumui autonominiuose automobiliuose. Buvo išbandyti autonominių automobilių saugumo užtikrinimo metodai ir ištirtas tokių transporto priemonių poveikis transporto sistemai.
„Nissan", kuriant būsimus autonominio vairavimo sprendimus, panaudos šio mokslinio tyrimo metu įgytą patirtį. Šiandien „ProPILOT" pagalbinę vairuotojo sistemą galima rasti „LEAF", „Qashqai" ir „X-Trail" modeliuose. Ji tam tikromis sąlygomis gali padėti vairuoti, greitėti bei stabdyti automobilį. Ši sistema, be kita ko, padeda optimizuoti išmetamųjų teršalų kiekį, kai važiuojama kolonoje. Be to, ji mažina vairuotojo patiriamą stresą ir nuovargį, tuo pačiu didina saugumą.
„HumanDrive" mokslinių tyrimų projekte dalyvavo ir savo žiniomis dalijosi:
- „Nissan" – pagrindinis partneris ir autonominių transporto priemonių kūrimo lyderis;
- „Hitachi" – dirbtinis intelektas, galintis padėti žmogui valdyti automobilį ir suvokti aplinką;
- Lidso universitetas – žmogiškojo vairavimo analizė, autonominių transporto priemonių tyrimai bei rizikų apžvalga;
- „Connected Places Catapult" (CPC) – projekto valdymas, komunikacija, rinkodara, sklaida ir saugumas;
- „HORIBA MIRA" – suteikė priemones bandymams ir prisidėjo užtikrinant saugų vairavimą;
- „SBD Automotive" – kibernetinio saugumo palaikymas, autonominės Žmogaus ir mašinos sąsajos tyrimai, žmogaus ir mašinos sąsaja;
- Kranfildo universitetas – suteikė priemones bandymams ir pagalbą autonominio vairavimo srityje;
- „Atkins Ltd." – rūpinosi kibernetinio saugumo reglamentavimu;
- „Aimsun Ltd" – atliko autonominių transporto priemonių poveikio transporto sistemai tyrimus;
- „Highways England" – atliko infrastruktūros poreikio kuriant autonomines transporto priemones analizę.
