„NISSAN“ NEREKOMENDUOJA PLAUTI AUTOMOBILIO INDAPLOVĖJE
Visi „Nissan" krosoveriai išbandomi „indaplovės" testu.
Ant kiekvieno „Qashqai", „Juke" ir „X-Trail" išliejama po 24 tūkst. litrų vandens (kiekvienas lašas panaudojamas pakartotinai).
Papildomas testas naudojant didelio slėgio plovimo įrangą padeda nustatyti, ar į automobilio vidų nepatenka drėgmė.
16.11.2016 - Nerekomenduojame plauti automobilio indaplovėje, tačiau „Nissan" tai daro – šį būdą kompanija taiko automobilių sandarumui tikrinti. Savaime suprantama, į šį buitinį prietaisą tikro krosoverio „Qashqai" būtų neįmanoma įkišti… Dėl šios priežasties „Nissan" Europos technikos centre įrengta padidinta tokios įrangos versija, į kurią gali tilpti normalaus dydžio automobilis.
Ant automobilio kėbulo iš visų kampų purškiami tūkstančiai litrų vandens. Galiausiai rankiniu būdu patikrinama, ar nėra pratekėjimų į automobilio vidų. Taip užtikrinamas aukščiausio lygio sandarumas. Šis testas, kuris dėl suprantamų priežasčių dar vadinamas „musoninių liūčių" testu, taikomas po kelis kartus visų „Nissan" lengvųjų automobilių ir furgonų konstravimo etape.
Iš pradžių automobilis išbandomas lietumi – ant jo išliejami 24 tūkst. litrų vandens. Kulminacija pasiekiama, kai vos per 15 minučių iškrenta daugiau nei 1000 litrų vandens. Tai prilygsta metrui kritulių.
Modernios „Nissan" gamyklos Kranfilde (JK) inžinieriai lengvai pritaikė šį testą visiškai jį automatizuodami. Tačiau dėl griežtos kūrimo programos ir įvairių pasaulio oro sąlygų jo tiesiog nepakanka. Šį procesą papildo „Nissan" technikos specialistų atliekamas automobilio sandarumo patikrinimas naudojant specialią plovimo įrangą, veikiančią ypač aukštu (150 barų) slėgiu. Ji yra gerokai galingesnė už daugelį populiarių buitinių įrenginių, kurie pasiekia iki 110 barų slėgį.
Karlas Sandis, „Nissan" inžinierius, padėjusių sukurti „nuožmaus" testo standartus, pasakojo: „Kitas komandos narys sėdi automobilyje su aukštos raiškos endoskopu kėbulo siūlių sandarumui patikrinti iš vidaus. Jis apžiūri, ar į vidų nepatenka net mažiausias lašas vandens." Šio bandymo metu skrupulingai ištiriama kiekviena detalė: Karlo komanda pasirengusi išardyti visą interjerą, kad galėtų įsitikinti, ar į jį neprasiskverbia vanduo.
Per visą programą (atliekant musoninių liūčių ir plovimo aukšta srove testus) suvartojama iki 30 tūkst. litrų vandens. Tai daugiau nei 2000 kartų viršija buitinių indaplovių vidutines sąnaudas.
Toks paviršutiniškiems tikslams suvartojamo vandens kiekis gali pasirodyti nuostolingas, tačiau į kanalizaciją nenuteka nė vienas lašas. Panaudotas vanduo išfiltruojamas ir grįžta atgal į didžiulį rezervuarą. Taigi vanduo vėl patenka į kamerą atliekant kito automobilio sandarumo testą. Pakartotinai panaudoti vandenį yra taip pat svarbu, kaip ir pasirūpinti klientais, kad sėdėdami automobilyje jie išliktų sausi.
Nors „Nissan" testo standartai daugiau nei pakankami vidutinėms klimato sąlygoms ir Vakarų Europos keliams, tačiau jie yra gana veiksmingi ir atkartojant sudėtingesnes oro sąlygas.
Karlas pridūrė: „Griežti bandymai yra svarbūs todėl, kad rinkos yra nevienodos. Pavyzdžiui, Rusijoje komercinės paskirties plovyklos veikia didesniu slėgiu, kad būtų tinkamai pašalinti važinėjant susikaupę nešvarumai. Mes nuolat tobuliname testų standartus, kad mūsų automobiliai atlaikytų pačias sudėtingiausias važiavimo sąlygas Europoje."